Žirgus sutinkame daugelio kraštų ir laikotarpių mitologijoje: graikai turi Diomedos kumeles, Arioną, budistai Sidhartos Kanthaką, krikščionybė keturis Apokalipsės žirgus, visiems puikiai žinomi mitologiniai Vienaragis, Pegasas, Kentauras. 

Savo žirgus turėjo ir senovės baltų religija. Neveltui daugelio senųjų lietuvių trobų kraigai buvo puošti dviejų žirgelių simboliu. Tai baltieji (širmi) dvyniai Ašvieniai – žirgai, traukiantys per dangų Saulės vežimą ir simbolizuojantys kasmetinį ūkio darbų ir rūpesčių ratą. Ne tik Saulė, bet ir kiti dievai turėjo savo žirgus. Perkūnas turėjo savo eržilą vardu Liepsnotas, kuris lėkdamas dangumi, palikdavo ugninį taką – žaibą. Aitvaro žirgas galėjo pavirsti viesulu ir svaidyti ugnį, o velniai ir raganos juodais žirgais sulėkdavo į sueigas.

Arklio garbinimas į Lietuvą atėjo kartu su indoeuropiečiais, kurie juos prilygino dievams. Indoeuropietiškas arklio pavadinimas „ašva“, „ašvienis“ (sanskritu „asvin“), dažnai sutinkamas baltiškuose vietovardžiuose ir tautosakoje. Kuinas, kumelė, eržilas, žirgas - šie pavadinimai atsirado jau vėlesniame laikotarpyje. Šiaurės Lietuvoje teka upė Ašva, greta Marijampolės yra gyvenvietė Kumelionys, Arklinio ežeras Zarasų rajone.