Trenerio užduotis - maksimaliai išugdyti ištvermę, jėgą ir platų žingsnį. Sudaryti individualų planą, kada kinkyti į "šlypkes" (dideles roges, pakrautas sunkumais, dažniausiai maišais su smėliu), o kada į "platformą" (ji panaši į priekabą be šonų, taip pat su papildomu svoriu - smėlio maišais). Tokia buvo Lietuvos sunkiųjų arklių trenerio kasdienybė sovietmečiu.

Lietuvos sunkiųjų arklių veislė pradėta kurti XIX a. pabaigoje ir patvirtinta 1964m. Kasmet vyko sunkiųjų arklių bandymai - varžybos Sovietų sąjungoje ir mūsų treneriai bei arkliai ten puikiai pasirodydavo, tapdami nugalėtojais ir rekordininkais. Būtent šiam tikslui žirgynuose dirbo etatiniai treneriai.

Gan jauna lietuviška veislė keletą kartų buvo ties pavojinga išlikimo riba. Populiaciją ženkliai sumažino abu pasauliniai karai bei, kaip bebūtų keista, nepriklausomybės atgavimas. Atsidarius Europos sienoms, begalė Lietuvos sunkiųjų išvežta į užsienį ir 2002m. tebuvo likę 127 šios veislės kumelės. Valstybės patvirtinta subsidijavimo sistema leido greitai atstatyti veislę, ir 2012 jau registruota 1210 LS veislės arklių, o dabar jų skaičius artėja prie 2 tūkstančių (VIC duomenimis 2019 09 01 registruota 1972 arkliai).

Sudavijos žirgyne LS arklius kurį laiką treniravo ir R.Lepšys, Žagarės žirgyne čempionus rengė Osvaldas Jonkus, Nemuno žirgyne Adolfas Jonkus, Jonas Malakauskas, Vytautas Stonys.

Nuotraukose Sudavijos valstybinio žirgyno sunkiųjų treneris Kęstas Akelis su Lietuvos sunkiaisiais Diena ir Lyderiu. Ačiū Dariui Akeliui už asmeninio archyvo nuotraukas.