FEI mums primena olimpinę žirginio sporto istoriją. Šiandien sugrįšime į 1896 metus.

Pirmose OŽ 1896 m. dalyvavo 9 sporto šakos ir žirgų jose nebuvo. 1900 m. OŽ debiutuoja konkūrų rungtys, kurių formatas gerokai skyrėsi nuo šiuolaikinio ir, deja, pasisekimo nesulaukė - sekančiose dvejose žaidynėse raiteliai nedalyvavo.

Lūžio taškas - 1912 OŽ Stokholme, kuomet Švedija paskelbė, jog žirgų sportas bus pagrindinė žaidynių dalis. Į programą įtrauktas dailusis jojimas, konkūrai ir trikovė, atvyksta 60 raitelių iš 10 šalių, tame tarpe iš JAV bei Čilės.

Dailiajame jojime visus tris medalius iškovoja švedai. Dabar šią rungtį sunkiai suprastume kaip dailųjį jojimą: nebuvo pasažo ir piafe elementų, o pabaigoje reikėjo įveikti 5 kliūtis (iki 110 cm aukščio). Beje, papildomi taškai buvo skiriami už šuolį, laikant pavadžius vienoje rankoje.

Ne mažiau stebino ir trikovės rungtys, kurias tiksliau būtų vadinti tuometine penkiakove: 55 km ištvermės jojimas, 5 km krosas, 3,5 km stiplčezas, 15 kliūčių konkūras ir dailusis jojimas. Švedijoje liko individualus ir komandinis auksas, antri buvo vokiečiai, treti - JAV komanda.

Nors konkūruose individualų auksą iškovoja prancūzas Jean Cariou, komandinio aukso vėl nepaleidžia Švedija, aplenkusi Prancūzijos ir Vokietijos komandas. Maršrutą sudaro 15 kliūčių, iš kurių keturias reikia šokti du kartus. Kliūčių aukštis iki 140 cm.

Prasidėjęs pirmas pasaulinis karas lėmė, jog OŽ 1916 m. neįvyko.    

Antverpenas, Belgija, 1920 m. - VII OŽ, kurių programa labai panaši į 1912 m. OŽ. Pirmą kartą naudojami olimpiniai simboliai: olimpinė vėliava su penkiais žiedais, olimpinė priesaika ir taikos balandžių paleidimas.

Dėl snukio ir nagų ligos proveržio Belgijoje, žaidynėse atsisakė dalyvauti Šveicarijos komanda, o Vokietija nebuvo pakviesta dėl ką tik pasibaigusio karo.

Švedija žaidynėse iškovojo auksą trikovėje ir dailiojo jojimo rungtyse, bei komandinį auksą konkūruose.

Beje, šiose žaidynėse buvo padėti pamatai FEI atsiradimui - diskutuojant dėl olimpinių rungčių, dėl jų taisyklių, sekančiais metais TOK surengė posėdį ir šių problemų sprendimui nuspręta įkurti tarptautinę federaciją - FEI.

1924 m. Olimpinės žaidynės grįžo į Paryžių, kur, pasauliui atsigaunant po karo, dalyvavo gerokai daugiau šalių: 17 šalių ir 111 dalyvių (1920 m, dalyvavo tik 8 šalys ir 87 dalyviai). Vokietija vis dar nebuvo pakviesta dalyvauti.

Švedija vėl buvo sėkmingiausia, laimėjusi komandinį auksą konkūruose bei auksą ir sidabrą dailiajame jojime.

Individualų auksą konkūruose laimėjo Šveicarijos raitelis Alphonse Gemuseus su 8 metų kumele Lucette, kuri, kaip armijoje atitarnavęs žirgas, buvo nupirkta už 48£ 1922 metais.

Šiose OŽ buvo įvestas naujas trikovės formatas, kurio bus laikomasi daugelį ateinančių dešimtmečių: penkios rungtys - 7 km ištvermės jojimas, 4 km stiplčezas, 15 km ištvermės jojimas, 8 km krosas ir 2 km lenktynės.

Paryžiuje parsidėjo ir Olandijos trikovistų triumfas, trukęs dešimtmetį - jie nugalėjo šioje rungtyje, už nugaros palikę Švediją (sidabras) ir Italiją (trečia vieta).

Kuo išskitinės buvo 1928 m., 1932 m. ir 1936 m. olimpinės žaidynės žirginiame sporte? Netikėtumais ir skandalais!

1928 m., Amsterdamas, Olandija. Konkūrų varžybos pateikė netikėtumų: pirmą kartą individualų auksą iškovojo čekas Frantisek Ventura su žirgu Eliot, o komandinėje įskaitoje nugalėjo Ispanija.

1932 m. Los Andželas, JAV - olimpinės žaidynės buvo pavadintos "Kalifornijos chaosu". Dėl Dižiosios depresijos JAV ir ribotos galimybės atvykti iš Europos, olimpiadoje dalyvavo vos 6 šalių raiteliai.

Konkūrų maršrutas buvo toks sudėtingas, jog daugeliui jo užbaigti nepavyko, ko pasekoje komandiniai medaliai nebuvo įteikti - papraščiausiai nebuvo finišavusių komandų.

Dailiajame jojime po skandalo buvo diskvalifikuotas sidabro medalininkas švedas Bertil Sandström - už FEI draudžiamą žirgo raginimą balsu.

Trikovės rugtyje finišą pasiekė tik dvi komandos - JAV ir Olandija.

1936 m. Berlynas, Vokietija - gėdos olimpinės žaidynės. Nors dalyvavo rekordiškai daug komandų - 21 šalis ir 133 raiteliai, niekas nesitikėjo, jog Vokietija taip atvirai demonstruos savo antisemitinę politiką ir visos žaidynės praeis vėliavų su svastikomis ir nepagarbaus nacių saliutavimo fone.

Tačiau šios žaidynės turėjo ir pozityvo: tai pirmosios OŽ, transliuotos per televiziją, o radijo transliacijos pasiekė 41 šalį.

Deja, po trijų metų prasidėjo karas ir sekančios žaidynės įvyko tik 1948 m.

Olimpinę žirginio sporto istoriję tęsime ir vėliau.

Parengta pagal FEI informaciją. Nuotrauka iš 1936 m. olimpinių žaidynių Berlyne.